Kas yra Aspergerio sindromas?

Terminas Aspergerio sindromas anksčiau buvo vartojamas apibūdinti tam tikram autizmo spektro profiliui. Šiandien jis nebelaikomas atskira medicinine diagnoze ir yra įtrauktas į autizmo spektro sutrikimą (ASS), todėl vartojamas vis rečiau ir kelia nemažai diskusijų.

Autizmas dažnai apibūdinamas kaip „spektro sutrikimas“, nes jis pasireiškia labai įvairiai, skirtingu intensyvumu skirtingiems žmonėms.

Aspergerio sindromas nėra liga, o neurologinis sutrikimas. Tai visą gyvenimą trunkanti būklė, kuri daro įtaką tam, kaip žmogus suvokia pasaulį, apdoroja informaciją ir kuria santykius su kitais žmonėmis.

Šio autizmo spektro profilio vaikai ir suaugusieji dažnai pasižymi geromis ar net labai stipriomis kognityvinėmis galimybėmis – jų intelektas paprastai yra vidutinis arba aukštesnis už vidutinį, o kalbos raida vyksta be ryškaus vėlavimo. Dėl to jų patiriami sunkumai ne visada iš karto pastebimi.

Anksčiau šis profilis kartais buvo vadinamas „aukšto funkcionavimo“ autizmu, tačiau ši sąvoka šiandien vertinama kritiškai. Vis dažniau renkamasi kalbėti ne apie „funkcionavimą“, o apie reikalingos pagalbos lygį – t. y. kiek paramos žmogui reikia kasdieniame gyvenime.

Šiuo metu išskiriami trys autizmo spektro pagalbos poreikio lygiai:

• 1 lygis – reikalinga nedidelė pagalba,
• 2 lygis – reikalinga didesnė, nuoseklesnė pagalba,
• 3 lygis – reikalinga intensyvi pagalba.

Žmonės, kuriems anksčiau būtų buvusi nustatyta Aspergerio sindromo diagnozė, dažniausiai priskiriami pirmajam pagalbos poreikio lygiui, t. y. jiems reikalinga mažesnė, bet vis tiek svarbi ir prasminga parama.

Svarbu pabrėžti, kad su tinkama pagalba ir padrąsinimu, žmonės, turintys Aspergerio sindromą, gali gyventi visavertį ir savarankišką gyvenimą.

Aspergerio sindromo požymiai:

Aspergerio sindromo požymiai dažniausiai kategorizuojami į tris pagrindines sritis:

Socialiniai sunkumai:

• Gali kilti sunkumų kuriant ir palaikant santykius su bendraamžiais
• Sunkumai pasitelkiant neverbalinę komunikaciją - pvz. gali būti sunku išlaikyti akių kontaktą, suprasti veido išraiškas ar kūno kalbą socialinėse situacijose.
• Kartais pokalbiai gali būti labiau „vienpusiški“ – daugiau pasakojama apie save arba apie savo interesus, mažiau klausomasi kito.
• Sunku prisitaikyti prie grupinių veiklų ar pokalbių, ypač spontaniškų.

Komunikacijos iššūkiai:

• Sunku pradėti pokalbį arba palaikyti jį.
• Kartojami tam tikri žodžiai ar frazės.
• Vaikui gali būti neįprasta žaisti įsivaizduojamus žaidimus ar įsijausti į vaidmenis, kuriems reikia pasitelkti vaizduotę, kaip tai dažnai daro jo bendraamžiai.
• Gali kilti sunkumai suprantant dviprasmiškus žodžius, humorą, ironiją ar metaforas.

Pasikartojantys, kartais riboti interesai ar elgesys:

• Neįprastai didelis susidomėjimas specifinėmis temomis, pvz., sporto statistika ar lėktuvų veikimu.
• Pasikartojantys ritualai ar rutina, sunku prisitaikyti prie pokyčių.
• Pasikartojantys judesiai („stimming“) – rankų sukimas, plazdėjimas, kūno siūbavimas.
• Didelis susidomėjimas tam tikrų objektų detalėmis.

Sensoriniai iššūkiai

Taip pat, žmonėms, turintiems šį sutrikimą gali kilti sensorinių iššūkių. Ryškios šviesos, garsūs garsai, stiprūs kvapai ar tam tikros maisto tekstūros gali kelti nerimą ar diskomfortą. Kartais taip pat gali būti sunku pajusti kūno padėtį erdvėje, todėl gali būti sunkiau judėti tarp objektų ar atlikti smulkiosios motorikos veiklas, pavyzdžiui, užsirišti batus.

Kas sukelia Aspergerio sindromą?

Ekspertai tiksliai nežino, kas sukelia autizmo spektro sutrikimus (įskaitant Aspergerio sindromą). Tačiau manoma, kad tai dažniausiai yra genetikos ir aplinkos veiksnių sąveikos rezultatas.

Ar Aspergerio sindromas išgydomas?

Kadangi autizmo spektro sutrikimai nėra liga, tai ir išgydyti jų neįmanoma. Tačiau, tai nereiškia, kad žmonės su ASS negali gyventi pilnavertiško gyvenimo. Priešingai, supratimas apie šią būklę vis gilėja, pagalbos galimybės nuolat plečiasi. Didelę reikšmę turi ankstyva ir tikslinga pagalba – ji padeda stiprinti socialinius įgūdžius, bendravimą ir kasdienius gebėjimus. Tinkamai parinktos pagalbos programos leidžia daugeliui žmonių reikšmingai pagerinti savo savijautą ir funkcionavimą.

Kaip gauti tinkamą pagalbą?

Socialiniuose tinkluose galima rasti daug naudingos informacijos, tačiau kartu čia pasitaiko ir klaidinančių mitų apie autizmo spektro sutrikimą bei jo „gydymą“.

Nors socialinėse medijose galima atrasti iš tiesų naudingos ir svarbios informacijos, turime pripažinti, kad kartu čia pasitaiko ir nemažai klaidinančių žinučių. Autizmo spektro sutrikimas bei jo „gydymas“ apipintas daugybe mitų, įsitikinimų bei iškreiptos informacijos, tad ieškoti pagalbos reikėtų atsakingai.

Jei nesate tikri, nuo ko pradėti, pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą (svarbu pasitikrinti, ar tai tikrai atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo). Šie specialistai jums arba pasiūlys tinkamas pagalbos galimybes arba nukreips pas kitus, su tema gerai susipažinusius profesionalus.