Inicijuoti pirmąjį pokalbį su žmogumi, kuris kenčia nuo priklausomybės, gali būti sunku. Susidūrus su tokia situacija, visiškai normalu jausti sudėtingus ar net prieštaringus jausmus: baimę dėl artimojo sveikatos, baimę būti atstumtam ar nesuprastam, pyktį, gailestį, liūdesį ir daugybę kitų emocijų. Pradėti pokalbį gali būti sunku ir dėl priklausomybę turintiems žmonėms neretai būdingo gynybiškumo – kai į aplinkinių pastebėjimus apie jų priklausomybę žmogus reaguoja neigimu, pasipriešinimu, nepripažįsta problemos ar net tampa agresyvus.

Vis dėlto, esant šalia priklausomo asmens, toks pokalbis anksčiau ar vėliau (ir dažnu atveju geriau anksčiau) gali tapti neišvengiamas. Kalbėtis apie tai gali būti bė galo svarbu Jūsų abiejų gerovei.

Tikiu, kad gali kilti klausimas – o nuo ko pradėti? Kaip kalbėti? Ką sakyti, o ko geriau vengti? Štai keletas įžvalgų, kurios gali padėti:

Vieta ir laikas

– Neinicijuokite pokalbio tada, kai asmuo yra neblaivus.

– Pasirinkite aplinką, kurioje abu jaustumėtės saugiai, be pašalinių žmonių.

– Geriau nepradėkite pokalbio, jei tuo metu esate itin emociškai susijaudinęs.

Būkite jautrūs iš užjaučiantys

Svarbu ne tik KĄ, bet ir KAIP ruošiatės kalbėti. Neretai priklausomi žmonės tokių pokalbių metu gali neigti savo priklausomybę bei būti gynybiški. Pasistenkite kalbėti ramiu balso tonu, nekaltinkite, neteiskite. Leiskite suprasti, kad šį pokalbį inicijuojate dėl to, jog žmogus Jums rūpi ir norite jam geriausio. Stenkitės kalbėti apie tai, kaip Jūs jaučiatės (,,Man neramu, nes pastebėjau...’’).

*Kodėl priklausomi žmonės gali neigti savo priklausomybę ar būti gynybiškais tokių pokalbių metu?

Svarbu suprasti, kad priklausomybės neigimas gali būti tiek sąmoningas, tiek nesąmoningas procesas. Žmogus gali neigti savo priklausomybę dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, vienas iš jų – socialinė stigma. Visuomenėje priklausomybė (kaip ir daugelis kitų psichikos sveikatos problemų) yra apipinta mitais, dažnai siejama su „silpnumu“, „nesėkme“. Vyrauja nuostata, kad tokie asmenys „patys kalti“, dažnai jie gali būti tarsi „nurašyti“ visuomenės. Tai priverčia žmones slėpti savo problemą ir neigti ją, kad išvengtų gėdos ir atstūmimo. Žinoma, stigma yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių žmogus gali neigti savo priklausomybę. Neigimui įtakos gali turėti ir baimė dėl nutraukimo simptomų, pokyčių baimė, gretutiniai psichikos sutrikimai (pvz., nerimas ar depresija).

Išklausykite

Jei žmogus nori, suteikite jam erdvės iškalbėti savo patirtis ir jausmus. Priklausomybės neretai gali būti susijusios su kitomis psichologinėmis problemomis ir sunkumais. Jei jaučiate, kad turite vidinių resursų, galite pasiūlyti savo pagalbą ieškant profesionalios pagalbos kartu.

Tokiu atveju galima kreiptis į:

1. Šeimos gydytoją – jis gali suteikti pirmąją konsultaciją ir, jei reikalinga, išduoti siuntimą pas psichologą ar psichiatrą. Kai kuriose poliklinikose siuntimas pas šiuos specialistus gali būti ir nereikalingas.
2. Respublikinį priklausomybių centrą – čia galima gauti profesionalią pagalbą ir kryptingą gydymą, susijusį su priklausomybės gydymu ir reabilitacija. Norėdami gydytis RPLC, turite turėti siuntimą iš šeimos gydytojo arba gydytojo psichiatro. Taip pat galima gydytis ir anonimiškai, be siuntimo. Tokiu atveju paslaugos yra mokamos. (https://www.rplc.lt/lt)
3. Privačiai dirbančius psichologus, psichiatrus ar priklausomybės ligų centrus.

Būkite kantrūs

Suteikite erdvės ir laiko apmąstyti Jūsų žodžius. Bet koks spaudimas iškart priimti sprendimus gali sukelti pasipriešinimą.

Domėkitės apie priklausomybę

Priklausomybė yra liga. Kuo daugiau žinosite apie jos veikimo principus, tuo geriau  suprasite, kodėl Jūsų artimajam gali būti sunku. Žinios apie priklausomybę gali padėti ne tik bendrauti labiau empatiškai ir palaikančiai, bet ir Jums pasirūpinti pačiu savimi.

P.s.

Noriu priminti, kad kalbame apie pirmuosius pokalbius su žmogumi, kuris kenčia nuo priklausomybės. Deja, priklausomybės gali turėti įvairių atspalvių, o jos eiga dažnai būna sudėtinga, todėl artimiesiems kartais tenka brėžti rimtas asmenines ribas. Jei Jūsų artimas žmogus susiduria su šia liga, tikėtina, kad emocinė parama reikalinga ne tik jam, bet ir Jums. Nebijokite kreiptis pagalbos.